- pagardėti
- pagardė́ti vksm. Pagardė̃s ir jám kada nórs mėsà.
.
.
pagardėti — intr. 1. pasidaryti gardžiam, patikti: Pagardėjo obuolys – kitas valgė, ir jis panorėjo Pl. Pagardė̃s ir tau kada mėsa Bsg. | prk.: Mat kaip pagardėjo mūsų kalba Ln. | refl.: Ir geras viralas ne kožnam pasigardi Rod. Ma[n] dabar ta košė visai… … Dictionary of the Lithuanian Language
įsigardėti — priprasti (prie skonio): Iš karto buvo negardūs burokai, ale kai insgardėjau, tai tik duok Kkl. gardėti; įsigardėti; pagardėti … Dictionary of the Lithuanian Language